trinktelti

trìnktelti, -ia (-i), -ėjo NdŽ žr. trinktelėti: 1. Jis laukė, kada smuikai suraudos, kada boso storoji styga rūsčiai prabils ir būgnai trinktels A.Vaičiul. Kai prasivėrė durys, net lova trìnktelė[jo] Lb. Trinkteli uždaromos pirkios durys, ir palange nušlepsi basos mamos kojos J.Marcin. Kas ten girio[je] trìnktelė[jo], ka net žemė sudrebė[jo]? (d.) Brt. ║ Kai trìnktelė[jo] griauzmas, net langai sudardėjo Švnč. Kap perkūnas trinktelėj[o], tai pušelė šikną išvertė ir guli Vrn. Grauzmas kai trìnktelė[jo] – velnią ažumušė TDrIV289 (Prng). ║ Kai tik žirnių ankštys pradėdavo pilnėti, jis vieną kitą kartą, pamatęs vaikus, trinkteldavo į debesį iš savo medžioklinio šautuvo rš. 2. Gal kas trinktels į duris rš. Jis norėjo trinktelti delnu per stalą rš. ║ Ratas kur į akmenį trinktelia Ašb. 3. žr. trinktelėti 4: Arklys bėgdamas per ledą kap trinktelė[jo], tai daugiau ir nepaskėlė Švnč. Meška atlaužė galą tvoros, kai paleidė, tai, kad pakliuvus galvon, būt an daikto trìnktelėjęs (ps.) Švnč.